Generatyvinis kodavimas / programavimo dirbtinio intelekto (DI) asistentai – viena iš dešimties identifikuotų 2026 metų proveržio technologijų
Masačusetso technologijos instituto (angl. Massachusetts Institute of Technology) leidžiamas žurnalas MIT Technology Review kasmet metų pradžioje identifikuoja 10 vystomų technologijų, kurios per ateinančius keletą metų skatins itin didelę pažangą ar lems didelius pokyčius žmonių gyvenime[1].
Viena iš 2026 m. identifikuotų sparčiai besivystančių technologijų yra generatyvinis kodavimas (angl. Generative coding).
Kaip pastebi žurnalas, dirbtinio intelekto (DI) kodavimo įrankiai sparčiai keičia programinės įrangos kūrimo būdus, kuriuos pramonė ir šalių ekonomikos apskritai sutinka palankiai ir galiausiai priima. Labai dažnai tai vyksta pradinio lygio, mažai praktinės patirties turinčių (angl. entry-level jobs) programuotojų darbo vietų sąskaita.
Generatyviojo DI gebėjimas rašyti programinės įrangos kodą greitai sukūrė vieną pirmųjų realių šios technologijos panaudojimo atvejų versle. DI kodavimo asistentus programinės įrangos kodui kurti, testuoti, redaguoti ar derinti, taip trumpinant programinės įrangos kūrimo laiką, šiandien jau naudoja tiek profesionalūs programinės įrangos inžinieriai, tiek pradedantieji programuotojai. Pavyzdžiui, žurnalo duomenimis, DI dabar rašo net 30 proc. „Microsoft“ kodo ir daugiau nei ketvirtadalį „Google“ kodo, o Markas Zuckerbergas siekia, kad artimiausiu metu didžiąją dalį „Meta“ kodo taip pat rašytų DI asistentai.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad galingi nauji DI įrankiai, tokie kaip „GitHub Copilot“, „Cursor“, „Lovable“ ar „Replit“, suteikė mažai arba visai neturintiems programavimo žinių žmonėms galimybę sukurti įspūdingai atrodančias programėles išmaniesiems telefonams ar kompiuteriams, žaidimus, svetaines ir kitus skaitmeninius produktus, naudojant ne ką daugiau nei keliolika raktinių užklausų, kuriose detalizuojama, ką jie nori sukurti.
Kai kurie specialistai DI kodavimo asistentus bando pasitelkti jau pačioje programinės įrangos kūrimo pradžioje – rašant kodą bei priimant kai kuriuos ar visus DI kodavimo asistento pasiūlymus, tačiau pripažįstama, kad šis, vadinamas „vibe kodavimu“ (angl. vibe coding) metodas turi daug trūkumų, o DI vis dar negali pakeisti profesionalių programuotojų įgūdžių, nes, viena vertus, DI paremtas kodavimas suteikia programinės įrangos kūrėjams precedento neturintį produktyvumo padidėjimą, bet kartu sukuria didelius kiekius prastai suprogramuoto kodo produktų, kurie vėliau atima daug laiko perprogramavimui, nes neatliepia užsakovo poreikių, ar klaidų taisymui, o ilgalaikėje perspektyvoje labai apsunkina taip sukurtos programinės įrangos priežiūrą bei sąveikumą su kitomos IT sistemomis[i].
Lietuvos įmonės, tiek dirbančios IT srityje, tiek kituose pramonės sektoriuose, taip pat pradeda jausti, kad dėl vis dažniau pasitelkiamų DI įrankių bei sprendimų sparčiai mažėja darbo vietų jauniems, dar mažai praktinės patirties turintiems, pirmo darbo ieškantiems jaunuoliams, todėl reikia papildomų įmonių pastangų pritraukti jaunus darbuotojus, o vėliau juos išlaikyti ir „auginti“ kaip srities specialistus.
Parengė: Rasa Rotomskienė
[1] https://www.technologyreview.com/2026/01/12/1130697/10-breakthrough-technologies-2026/
[i] Edd Gent, AI coding is now everywhere. But not everyone is convinced , Dec 15, 2025. MIT Technology Review, https://www.technologyreview.com/2025/12/15/1128352/rise-of-ai-coding-developers-2026/ .