Pramonės ir kasdienybės skaitmenizacija: ar pasinaudosime galimybėmis?

Konferencijoje „Verslo įmonių skaitmeninė transformacija: technologijos ir praktika“, kurią surengė Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPF), Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija (KKPDA), verslas skatintas skaitmenizuotis, padėta įsigilinti į galimybes, sprendimų skirtumus ir naudas.

Sprendimų spektras

„Skaitmenizacijos neišvengsime. Ji ateis. Nuo mūsų priklauso, ar pasinaudosime jos teikiamomis galimybėmis, konkurenciniais pranašumais“, – konferencijoje kalbėjo Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas dr. Artūras Jakubavičius. Skaitmenizacijos sprendimai gali padėti verslui efektyviau išnaudoti turimus resursus, valdyti kaštus, optimizuoti veiklos procesus ir padidinti pajamas. Pradedant administraciniais, buhalteriniais, baigiant automatizacijos, robotikos sprendimais gamybiniuose, logistikos ir pan. procesuose. KKPDA prezidentas, įmonės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas pastebėjo, kad verslo aplinkos skaitmenizavimosi lygis Lietuvoje labai skirtingas, tačiau dalydamiesi patirtimi ir bendradarbiaudami laimėsime visi. „Svarbu, kad eitume skaitmenizacijos ir pramonės transformacijos priekyje, o ne vytumės kitus. Suskubę išnaudoti galimybes ir privalumus tolimesniam verslo vystymuisi įgis konkurencinį pranašumą, nes Lietuvos pramonė yra eksportuojanti pramonė, vadinasi, tenka konkuruoti ne tik tarpusavyje, su vietos gamintojais, bet su pasaulinėmis įmonėmis“, – sakė M. Horbačauskas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Suvokimas ir pagalba

Konferencijos tikslas – išgirsti, kas sudaro skaitmeninę transformaciją, susipažinti su galimų sprendimų spektru, galimybėmis, įmonių, pritaikiusių šiuos sprendimus, praktine patirtimi. Rasti atsakymus į įvairius klausimus buvo pakviesti skaitmeninės transformacijos paslaugų, technologijų, sprendimų verslo ir mokslo atstovai. „Kartu su LPF pradėjome įgyvendinti didžiulį skaitmenizacijos projektą E-DIH.LT. Konferencija bus labai naudinga, tarsi įvadas į šį projektą“, – kalbėjo KKPDA vykdomoji direktorė Reda Stankevičienė, kvietusi pačius kurti šalies pramonės skaitmenizacijos istoriją. Ruošiantis konferencijai paaiškėjo, kad nėra institucijos, vietos, kur būtų sukaupta informacija apie skaitmeninę transformaciją Lietuvoje. Tad renginys dalinai užpildė šią spragą. Rudenį startavusio E-DIH.LT projekto metu kiekviena įmonė analizuojama, gauna verslo skaitmeninės brandos įvertinimą, paskui jai siūlomi individualūs skaitmenizacijos sprendimai. Tai veikia tarsi išorinis įmonių konsultantas. E-DIH.LT projektas – ir pagalba ieškant efektyviausių technologijų, partnerių, informacijos sklaida, ir dalijimasis praktika. Į šį projektą jau įsitraukė 200 įmonių. Numatyta, kad per trejus metus iš viso įsitrauks 800 įmonių. Specialistų manymu, nuo skaitmenizacijos įmones pirmiausia stabdo vadovų požiūris, kompetencijų trūkumas ir finansinės galimybės. Nors skaitmenizacija neabejotinai atvers naujų ekonominių galimybių, bet tam reikia investicijų. „Mūsų didžioji stiprybė, kad turėdami verslo bendruomenę galime kalbėti apie tokias temas regioniniu mastu, leisti įvairią skaitmeninę patirtį turintiems asociacijos nariams gauti didžiausią įmanomą naudą, žinių, suvokimą ir pagalbą“, – atkreipė dėmesį R. Stankevičienė.

Aktualu visiems

Pramonės sąvoka šiuo metu jungia ne tik gamybos, bet ir logistikos, transporto, statybos, paslaugų, prekių pardavimo, mokslo ir inovacinių produktų kūrimo sritis. „Nepaisant plataus narių veiklos spektro, nėra nė vienos organizacijos, kuriai nebūtų aktualu skaitmenizacija – nuo paprasčiausių skaitmeninimo sprendimų popierinius dokumentus perkeliant į elektronines sistemas iki inovatyviausių automatizacijos ir robotikos sprendimų gamyboje, administraciniuose ir veiklos procesuose. Neišvengiamai,  skaitmeninės transformacijos sprendimai padeda įgyvendinti ir Žaliojo kurso tikslus“, – pabrėžė R. Stankevičienė. KKPDA narių gretose – ir savivaldybės įmonės, mokslo įstaigos, kurios yra neatsiejama bendruomenės dalis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ar priims visuomenė?

Anot KKPDA viceprezidento, „Kautra” generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, reikia, kad skaitmenizacijos pasiekimams ir perspektyvoms viešajame transporte pribręstų ir visuomenė. „Mes, kaip įmonė, jau dabar ruošiamės naudoti autonominius autobusus. Tam reikia ne tik darbuotojų, turinčių specialiųjų žinių ir įgūdžių, bet ir viešosios infrastruktūros pritaikymo, teigiamo valstybės, savivaldos požiūrio. Pati visuomenė turi būti tam morališkai pasirengusi“, – kalbėjo L. Skardžiukas ir užsiminė apie galimybes į gatvės dangą integruoti indukcines rites, kurios įkrauna važiuojančio bet kurio elektrinio transporto akumuliatorius. Ilgainiui sprendimai dar labiau tobulės, tačiau pareikalaus ir didžiulių investicijų. Šiuo metu jau kasdienybė miestuose įdiegtos transporto bilietų pardavimo, transporto srautų valdymo sistemos, kai nuo eismo intensyvumo krypčių keičiasi šviesoforų nustatymai ir pan. „Mes skaitmenizaciją suprantame taip, kad vartotojas gali kuo paprasčiau pasinaudoti paslauga. Paprastumas ir nepaprasti skaitmeniniai sprendimai. Dabar kalbame apie bendrą bilietų sistemą Lietuvoje, orientuojamės į elektrinį transportą. Tai jau yra šiandiena. Visas viešasis transportas 2030 m. turės būti varomas alternatyviaisiais degalais“, – sakė L. Skardžiukas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Viešbutyje „Radisson Hotel Kaunas“ vykusios konferencijos „Verslo įmonių skaitmeninė transformacija: technologijos ir praktika“ partneriai: Lietuvos inovacijų centras, E-DIH.LT ir Vytauto Didžiojo universitetas. Efektyvumas: KKPDA prezidentas M. Horbačauskas atkreipė dėmesį, kad tik modernizuodama veiklą, įdiegdama naujus sprendimus Lietuvos pramonė, kurios pagrindas yra eksportas, gali konkuruoti su pasaulinėmis bendrovėmis. Perspektyvos: KKPDA viceprezidentas, „Kautros“ generalinis direktorius L. Skardžiukas, apžvelgdamas transporto skaitmenizacijos galimybes, kalbėjo ne tik apie įmonių, bet ir apie visos visuomenės pasirengimą naujovėms.

Kauno.diena.lt inf.