Skaitmenizacijos iššūkiai ir perspektyvos Lietuvos pramonei ir energetikai: nebeturime laiko būti vidutiniokais

Vasario 25 d. Vilniuje vykusi konferencija The Future of European Digital Transformation subūrė skaitmeninės transformacijos lyderius, politikos formuotojus ir verslo atstovus diskutuoti apie Europos ateitį skaitmenizacijos kontekste.

Renginyje aptarti pagrindiniai iššūkiai, trukdantys Lietuvai ir kitoms Europos valstybėms efektyviau pereiti į aukštesnį skaitmeninės ekonomikos lygį. Dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos Vyriausybės veiksmų planais, technologinių inovacijų bei skaitmenizacijos galimybėmis energetikos ir pramonės sektoriuose.

 

Skaitmenizacijos svarba: reikia spartesnių pokyčių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius įžanginiame konferencijos pranešime pastebėjo, kad nors Lietuva supranta skaitmenizacijos reikšmę, visgi turėtume siekti kur kas didesnio realių pokyčių tempo.

„Skaitmenizacijos sparta – tai mūsų ekonominės ateities klausimas. Jei norime būti konkurencingi, privalome investuoti ne tik į technologijas, bet ir į žmones, jų įgūdžius bei inovatyvias verslo strategijas. Šiandien vis dar per mažai Lietuvos įmonių diegia dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų ir debesijos sprendimus. Kol, pavyzdžiui, Danijoje ketvirtadalis įmonių jau aktyviai naudoja dirbtinį intelektą, Lietuvoje šis skaičius tesiekia 4 proc.

Būtina spartinti investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą, dar labiau skatinti bendradarbiavimą tarp pramonės ir viešojo sektoriaus bei užtikrinti, kad darbuotojai įgytų reikiamus įgūdžius dirbti su naujausiomis technologijomis. Turime ne tik kalbėti apie skaitmenizaciją, bet ir realiai ją įgyvendinti verslo procesuose. Tai vienintelis kelias į sėkmingą ateitį”, – pabrėžė LPK prezidentas.

 

Kritinės Lietuvos skaitmeninės transformacijos sritys

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis apžvelgė kritines sritis Lietuvoje, kuriose siekiama maksimalaus skaitmeninės transformacijos proveržio ir pristatė investavimo kryptis. Jis pažymėjo, kad šių metų pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė Lietuvos ekonomikos transformacijos planą START, kuriuo siekiama skatinti investicijas, inovacijas ir konkurencingumą. Pagrindiniai plano uždaviniai, pasak jo, apima daugiamiliardinių investicijų pritraukimą į strateginius ekonomikos sektorius; tradicinės pramonės dvigubą transformaciją (skaitmeninę ir žaliąją); Lietuvos inovacijų ekosistemos spartinimą; dirbtinio intelekto potencialo išnaudojimą ir stiprios gynybos pramonės kūrimą.

Pasak viceministro, iki 2030 m. planuojama pritraukti didelio masto investicijas į strategines pramonės šakas: gynybą, puslaidininkius, duomenų centrus, švariąsias technologijas ir gyvybės mokslus.

Po šio pristatymo sekęs energetikos viceministro Airido Daukšo pranešimas apžvelgė Lietuvos valstybės skaitmenizacijos politiką energetikos sektoriuje.

Viceministras pažymėjo, kad ateinančiais metais energetikos sistema bus plėtojama dviem pagrindinėmis kryptimis: naujos infrastruktūros statyba, esamos modernizavimas ir stiprinimas bei išmaniųjų energetikos tinklų kūrimas, remiantis skaitmenizacija ir naujausiomis technologijomis.

Po jo kalbėjęs Lietuvos energetikos instituto atstovas Darius Naujokaitis akcentavo skaitmeninių technologijų ir inovacijų svarbą pereinant prie žalesnės ir efektyvesnės energetikos.

 

Skaitmeniniai inovacijų centrai – transformacijos katalizatoriai

Europos Komisijos padalinio, atsakingo už Dirbtinio intelekto, inovacijų ir politikos koordinavimą vadovė Malgorzata Nikowska konferencijoje aptarė Europos skaitmeninių inovacijų centrų (European Digital Innovation Hubs, toliau – EDIH) vaidmenį pramonės ir energetikos transformacijoje. Ji itin pabrėžė dirbtinio intelekto svarbą ir jo potencialą Europoje.

„Dirbtinis intelektas gali būti esminis konkurencinis pranašumas Europos pramonei, tačiau tam būtina investuoti į mokslinius tyrimus, infrastruktūrą ir įmonių pasirengimą jį diegti“, – sakė M. Nikowska.

M. Nikowska pažymėjo, kad EDIH derina regioninio dalyvavimo naudą ir visos Europos tinklo teikiamas galimybes. Dėl šios regioninės veiklos sudaromos geros galimybės teikti paslaugas, kurių reikia vietos įmonėms, per vietos kalbos ir inovacijų ekosistemą.

Renginyje nekart pažymėta, kad EDIH aprėptis Europoje sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat teikti specializuotas paslaugas įvairiuose regionuose, kai trūksta reikiamų įgūdžių vietos lygmeniu.

 

Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Romualdas Lapickis pasidžiaugė skaitmeninių inovacijų centrų veiklos rezultatais Lietuvoje:

• 3300 suteiktų konsultacijų;
• 250 skaitmenizacijos tema suorganizuotų renginių;
• 2500 apmokytų specialistų;
• 150 mln. eurų pritrauktų investicijų ir t.t.

 

Konferencijos metu ne vienas pranešėjas akcentavo verslo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Energetikos ministerijos bei Europos Komisijos bendradarbiavimo svarbą ir pasidžiaugė, kad šis bendradarbiavimas darosi vis glaudesnis. Ekspertai akcentavo, kad skaitmeninė transformacija – tai ne tik technologijų, bet ir verslo modelių bei visuomenės pokyčių klausimas.

 

—

Europos skaitmeninių inovacijų centrai (EDIH) yra vieno langelio principu veikiantys centrai, padedantys įmonėms ir viešojo sektoriaus organizacijoms reaguoti į skaitmeninius iššūkius ir tapti konkurencingesnėmis.

EDIH padeda įmonėms tobulinti verslo / gamybos procesus, produktus ar paslaugas naudojant skaitmenines technologijas:

• suteikti galimybę naudotis techninėmis žiniomis ir bandymais, taip pat galimybę išbandyti prieš investuojant;
• teikti inovacijų paslaugas, pavyzdžiui, finansavimo konsultacijas, mokymą ir įgūdžių ugdymą, kurie yra labai svarbūs sėkmingai skaitmeninei transformacijai;
• padėti įmonėms spręsti aplinkos problemas, visų pirma naudojant skaitmenines technologijas tvarumui ir žiediškumui užtikrinti.

Lietuvoje yra 3 EDIH centrai.